krutnumas

krutnùmas sm. (2) → krutnus 2: Krutnùmas to piemenio: nesumatysi, kaip sukas (dirba) Mlt. Tai krutnùmas žmogaus! Kad jis ir nepasęsta Skr. Ir kaimynai stebisi Tadienės vaikų krutnumu J.Paukš. ^ Tai, jau jo krutnùmas nuo dantų sopės (sakoma, pajuokiant nedarbštų žmogų) Rš.